Kuršių nerijos nacionalinis parkas išsiskiria unikaliu kraštovaizdžiu. Tai neabejotinai vertingiausia Lietuvos saugoma teritorija. 2000 m. Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Kuršių nacionalinis parkas įsteigtas išsaugoti:

• Kuršių nerijos didįjį kopagūbrį, jo senąsias parabolines kopas ties Juodkrante, pilkąsias kopas Agilos – Naglių ruože, pustomas Parnidžio kopas, užpustytus senuosius dirvožemius, taip pat pajūrio ir pamario palvės, kupstynės gamtinius kompleksus, apsauginį pajūrio kopagūbrį, savitą Kuršių nerijos augaliją, taip pat miškus su sengirės fragmentais, gyvūniją;
• savitą kultūros paveldą, iš jo autentiškas pamario nekilnojamąsias kultūros vertybes, etnografines žvejų sodybas, senąsias vilas Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyvenvietėse, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūrinius sluoksnius, memorialines vietas, puoselėti būdingas medinės architektūros tradicijas.

Išskirtinė Kuršių nerijos vertė 2000 m. pripažinta pasaulyje, ji įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą. Tai nepaprasto grožio jūros, vėjo ir žmogaus sukurtas gyvas kraštovaizdis. Tai tarp jūros ir marių tįsanti smėlio juosta ragais išsikišanti į marias. Jos liniją prie jūros atkartoja žmogaus sukurtas apsauginis pajūrio kopagūbris. Svarbiausias nerijos akcentas – raiškus Didysis kopagūbris su ryškiomis kopomis (Parnidžio, Vecekrugo, Sklandytojų, Hageno, kt.), senųjų parabolinių kopų reliktais ties Juodkrante, pilkosiomis kopomis Naglių – Agilos ruože. Unikalūs užpustyti senieji dirvožemiai, pamario pusiasaliai (ragai) (Bulvikio, Žirgų, Libio ir kt.). Tik čia galima pamatyti daugybę smėlynuose augančių augalų, senųjų girių fragmentus.

Čia gyvena vabzdžių, kurių Lietuvoje nepamatysime niekur kitur. Tai pietinių ir stepinių rūšių gyventojai. Per Kuršių neriją eina Baltosios – Baltijos jūrų paukščių migracijos kelias, kuriuo kiekvienais metais pralekia apie 15 milijonų sparnuočių.

Savita gamta – savita žmogaus kūryba. Originalūs žvejų pastatai, kurėnų vėtrungės – jų pasaulėjautos atspindys, o senosios vilos priderintos prie subtilaus, trapaus kraštovaizdžio. Gyvendami savitos Kuršių nerijos gamtos apsuptyje ir beveik atskirti nuo žemyno, žmonės statė čia originalius, jų pasaulėjautą atspindinčius pastatus. Gyvenvietėse tarpusavyje puikiai dera etnografinė žvejo namo architektūra su medžio raižiniais puoštomis vilomis ir vasarnamiais, raudonų plytų mūro bažnytėlėmis ir mokyklomis. Vienas unikaliausių vietos žvejų gyvensenos etnografinių elementų – išdidžiai vėjyje besisukiojančios spalvotais raižiniais išmargintos kurėnų vėtrungės.

Tai unikalią kraštovaizdžio struktūrą turintis nacionalinis parkas, pasižymintis gamtos bei kultūros paveldo objektų savitumu ir dideliu rekreaciniu bei pažintiniu turistiniu potencialu. Ypatingą vietą Kuršių nerijos pusiasalio tapatumui turi Didysis kopagūbris – jo gamtinės struktūros stuburas ir etnokultūrinį savitumą išsaugojusios pamario gyvenviečių dalys. Išskirtinės kraštovaizdžio vertės požiūriu Kuršių nerijos nacionalinis parkas priskiriamas aukščiausiai kategorijai.

Kuršių nerijos nacionalinio parko kraštovaizdžio įvairovę sukuria šie svarbiausi kraštovaizdžio tipai: atvirų didžiųjų smėlio kopų gūbrio ruožų, apmiškintų didžiojo kopagūbrio ruožų, miškingo senųjų parabolinių kopų ruožo, miškingo mažojo kopagūbrio, smėlėtos lyguminės, kauburiuotos arba kopėtos miškingos pajūrio palvės, smėlėto pajūrio paplūdimio ir apsauginio kopagūbrio (pylimo), smėlingų lyguminių arba kopėtų pamario palvės kyšulių (ragų), urbanizuoto pamario gyvenviečių, lagūninių Kuršių marių bei atvirųjų Baltijos jūros akvatorijų. Kuršių nerijos nacionalinis parkas atstovauja Mažosios Lietuvos etnokultūriniam regionui.

Gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti Kuršių nerijos nacionaliniame parke skirti 2 gamtiniai rezervatai ir 14 draustinių (5 kraštovaizdžio, 2 geomorfologiniai, 1 talasologinis, 1 istorinis, 5 urbanistiniai).

Nacionalinio parko gamtiniuose rezervatuose saugoma: Grobšto – unikalaus Grobšto kraštovaizdžio apylinkės gamtinio komplekso fragmentas su aktyviu didžiuoju kopagūbriu, jo pašlaitėje esanti raiški kupstynė, mišku apaugusi lyguminė padrėkusi pajūrio palvė, pajūrio apsauginis kopagūbris ir smėlynai, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietės, Europos bendrijos svarbos buveinės; Naglių – unikalus Naglių kraštovaizdžio apylinkės gamtinis kompleksas su išpustytų kupstuotųjų (pilkųjų) kopų didžiojo gūbrio, jo pašlaitėje esančių kupstynės ir rumbių, Agilos ir Lydumo kyšulių (ragų), miškingos kauburiuotosios pajūrio palvės, pajūrio apsauginio kopagūbrio ir smėlynų ruožais, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietės, Europos Bendrijos svarbos buveinės.

Kraštovaizdžio draustiniuose saugoma: Alksnynės – Alksnynės kraštovaizdžio apylinkės gamtinis kompleksas su apželdintu volinės formos Didžiuoju kopagūbriu, kauburiuotosios ir duburiuotos pamario bei mišku apaugusio pajūrio palvės kauburynu, pajūrio apsauginiu kopagūbriu ir smėlynais, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietės, Europos Bendrijos svarbos buveinės; Garnių kalno – ypatingą mokslinę vertę turinčios Juodkrantės apylinkės su sengire apaugusiomis parabolinėmis kopomis, raiškiu Avinkalnio kyšuliu (ragu), lygumine pajūrio ir padrėkusia pamario palve, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietės, Europos Bendrijos svarbos buveinės; Karvaičių – vaizdingas Karvaičių kraštovaizdžio apylinkės gamtinis kompleksas su Didžiojo kopagūbrio aukščiausiomis lietuviškoje nerijoje Vecekrugo, Karvaičių ir Preilos kopomis, raiškiais pamario kyšuliais (ragais), kauburiuotąja ir duburiuota pamario bei mišku apaugusia kauburiuotąja ir lygumine pajūrio palve, pajūrio apsauginiu kopagūbriu ir smėlynais, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietes, Europos Bendrijos svarbos buveines; Parnidžio – unikalus, mišku apsodintų, iš dalies pustomų didžiųjų kopų ir pamario palvės su marių mergelio (gitijos) išeigomis gamtinis kompleksas; Raganos kalno – ypatingą mokslinę vertę turinčios Juodkrantės apylinkės su sengire apaugusiomis parabolinėmis kopomis, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų rūšių radavietės, Europos Bendrijos svarbos buveinės.

Geomorfologiniuose draustiniuose saugoma: Angių – mažosios parabolinės kopos, apaugusios mišku, ir Angių kalno kopa; Hageno gūbrio – apželdinto nerijos Didžiojo kopagūbrio smaigalys su Hageno kalnu.

Neringos talasologiniame (jūriniame) draustinyje saugomos seklios jūros priekrantės povandeninio kraštovaizdžio ekosistemos su Europos Bendrijos svarbos buveinėmis.

Gintaro įlankos istoriniame draustinyje saugoma – istorinę ir archeologinę vertę turinti buvusi pramoninė Juodkrantės dalis su senaisiais želdiniais ir statiniais.

Urbanistiniuose draustiniuose saugoma: Juodkrantės – Juodkrantės planinė ir erdvių struktūra su architektūros, ypač buvusių vilų, ir memorialinėmis vertybėmis; Nidos – Nidos erdvinė struktūra su architektūrinėmis ir memorialinėmis vertybėmis; Pervalkos – Pervalkos planinė ir erdvių struktūra su architektūros vertybėmis; Preilos – Preilos planinė ir erdvių struktūra su architektūros vertybėmis; Smiltynės – Smiltynės planinė ir erdvių struktūrą su architektūros vertybėmis, senosiomis vilomis.

Nacionaliniame parke yra 11 gamtos paminklų: Vecekrugo, Agilos, Karvaičių, Skirpsto ir Vingio kopos, Lygumo ir Naglių kyšuliai (ragai), Angių, Raganos ir Urbo kalnai, marių mergelio atodanga. Nacionaliniame parke saugoma virš 200 nekilnojamų kultūros paveldo objektų.